Apie projektą |  Kontaktai    

 

Panevėžys: suvienytas stiprybės

Rackauskas Mykolas 11b Custom

Panevėžys miesto mero Ryčio Mykolo Račkausko akimis – istorinis pramonės miestas, kryptingai
siekiantis tapti aukštųjų technologijų taikymo centru ir aktyviai investuojantis į gyventojų patogumą. IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei meras pasakojo apie Panevėžio tapatybę, išskirtinumą ir svarbiausius iššūkius.

 

Kokia Panevėžio miesto tapatybė? Ką išskirtinio, palyginti su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais, jis gali pasiūlyti?


– Panevėžio išskirtinumą apibrėžia keli esminiai aspektai. Pirmiausia – puiki geografnė padėtis. Esame Šiaurės Rytų Lietuvos regiono lyderis, Aukštaitijos sostinė. Pats miestas patogus savo dydžiu ir kompaktiškumu. Čia niekada nesusidursite su spūsčių problema ar kitais sunkumais, varginančiais kitų didžiųjų miestų gyventojus. Svarbu ir tai, kad tris didžiuosius oro uostus – Vilniaus, Kauno ir Rygos – galima pasiekti vos per 1,5–2 valandas. Šalia Panevėžio miesto driekiasi automagistralė „Via Baltica“, taip pat numatyta geležinkelio „Rail Baltica“ trasa su keleivių ir krovinių terminalais. Šie neabejotinai reikšmingi transporto infrastruktūros objektai suteikia mums išskirtinai gerą logistiką ir užtikrina galimybę gyventi patogiame mieste, greitai ir patogiai pasiekti Lietuvos ir net Latvijos didmiesčius.
Galima paminėti dar vieną išskirtinumą – esame vienas didžiausių Lietuvos pramonės centrų. Tai mums leidžia pasiūlyti perspektyvias darbo vietas, aukštesnius atlyginimus, mažesnes nei kituose didžiuosiuose miestuose laiko ir fnansines sąnaudas kvalifkuotiems darbuotojams gyventi.
Šiuo metu mūsų tikslas – turimas miesto erdves paversti patraukliomis ir moderniomis. Panevėžys turi tapti miestu, kuriame norisi likti, į kurį norisi atvykti ir jame kurti savo ateitį. Investicijos į miesto infrastruktūrą ir plėtrą svarbios tiek, kiek jos naudingos miesto gyventojams ir čia veikiančioms įmonėms.

Ne paslaptis, kad daugelis jaunų žmonių palieka gimtuosius namus regionuose ir keliasi į didesnius miestus.

 

Ką Panevėžys gali pasiūlyti jaunam žmogui, kad jį išlaikytų?


– Kaip ir kiekvienam, jauniems žmonėms svarbu sudaryti patrauklias galimybes likti mūsų mieste, kurti šeimas ir susieti ateitį su Panevėžiu: dirbti mėgstamą, gerai apmokamą darbą, gyventi patogiai, įdomiai ir kokybiškai leisti laisvalaikį.
Nors darbo pasiūla, ypač kvalifikuotiems darbuotojams, nuolat auga, reikia suprasti aplinkos reikšmę jaunam žmogui. Ji dažnu atveju ne mažiau svarbi nei darbas. Todėl džiaugiuosi, kad jau įsibėgėja viešųjų erdvių tvarkymo procesai – iki 2020 m. miesto veidas visiškai atsinaujins.
Manau, jog šiuo metu, palyginti su kitais didžiaisiais miestais, Panevėžyje yra patrauklesnės sąlygos vaikus auginančioms šeimoms. Siekiame, kad jos dar labiau gerėtų, kad visiems būtų prieinamas kokybiškas ikimokyklinis, vidurinis ir neformalusis švietimas, o jaunos šeimos galėtų patogiau
planuoti savo gyvenimą ir vaikų ugdymą.
Kalbant apie talentų išlaikymą ir pritraukimą, manau, kad turime sudaryti sąlygas likti. Aiškiai ir nuolat komunikuoti apie mokslo, karjeros galimybes. Turime pritraukti investicijų į profesinį orientavimą, supažindinti miesto bei regiono moksleivius su gamyklomis, tarptautinio lygio įmonėmis, kurios gamina konkurencingus, rinkoje geidžiamus produktus.
Taip pat svarbu sukurti paskatų sistemą: steigti skatinamąsias stipendijas, skatinti aukštųjų mokyklų ir verslo bendradarbiavimą. Tai gali sukurti patrauklią aplinką studijuoti, dirbti ir gyventi Panevėžyje.

 

Jauniems žmonėms labai svarbus švietimas ir per jį įgyjamos galimybės. Kokią Panevėžio švietimo misiją ir strategiją matote?

 

– Džiaugiuosi mūsų ugdymo įstaigomis, jų darbo kokybe ir aukštais mūsų moksleivių pasiekimais. Panevėžyje turime stiprių progimnazijų ir gimnazijų, patenkančių į geriausių Lietuvoje sąrašus. Manau, kad pirmiausia privalome išlaikyti ir stiprinti turimą standartą.
Taip pat siekiame, kad vaikus auginančios šeimos nesusidurtų su nereikalingais rūpesčiais, kad jiems mūsų mieste būtų patogu. Todėl visi miesto darželiai pradėjo dirbti ir vasaromis, ėmė veikti elektroninė registravimo į darželius ir mokyklas sistema.
Anksčiau tėvai ir moksleiviai nebuvo patenkinti dirbtinai nustatomu klasių komplektų skaičiumi pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Tai neatrodė teisinga ir mums. Todėl pakeitėme šią tvarką, ir dabar klasių komplektų skaičius nustatomas pagal mokinių ir jų šeimų pageidavimus bei gautų prašymų skaičių. Tikimės, kad tarp mokyklų atsiradusi sveika konkurencija pagerins ir ugdymo kokybę.

 

Kaip vertinate planuojamą universitetų pertvarką? Kokia savivaldybės vizija dėl aukštojo mokslo tinklo optimizavimo?


– Panevėžio mieste sukaupta ypač stipri automatikos, robotikos bei mechatronikos kompetencijų bazė, kurią išnaudoja aukštasis mokslas. Studentų įgytas žinias bei aukštųjų mokyklų užaugintus specialistus pasitelkia ir regione veikiantis verslas.
Manome, kad tokios studijos būtinai turi būti išlaikytos. Dar daugiau – jos turėtų būti stiprinamos ir nacionaliniu mastu, siekiant išlaikyti studentų srautus ir verslą aprūpinti specialistais. Tikimės, kad Vyriausybė sudarys tokį kompetencijų žemėlapį, kuris užtikrins, jog tam tikrų sričių specialistai būtų ruošiami konkrečiuose regionuose, nedubliuojant studijų programų kituose universitetuose. Tai užtikrintų spartesnę regionų plėtrą ir geresnę aukštojo mokslo kokybę.
Nemažus lūkesčius siejame ir su biotechnologijų sritimi.
Dedame daug pastangų, kad mieste įsikurtų svarbus investuotojas, kuris pritrauktų specialistų iš visos Lietuvos ir steigtų darbo vietas.

 

Kodėl verslas turėtų kurtis Panevėžyje? Kuo grindžiate bendradarbiavimą su investuotojais ir ką jiems galite pasiūlyti?

 

– Bendradarbiavimas yra ir turi būti pagrįstas partneryste.
Savivaldybė tam kuria sąlygas – infrastruktūrą, tarpininkauja bendradarbiaujant su švietimo įstaigomis dėl specialistų paruošimo, konsultuoja verslą. Šis turi stengtis gerai išnaudoti tas sąlygas ir kurti kuo didesnę pridėtinę vertę miestui bei darbuotojams.
Istoriškai Panevėžys buvo, yra ir bus pramonės miestas.
Jame įsikūrusios stiprios įmonės produkciją tiekia tokioms pasaulinio garso įmonėms kaip „Volvo“, MAN, „Rolls-Royce“, „Siemens“ ir kt. Taip pat Panevėžyje turime stiprią daugelio komponentų tiekimo grandinę, patrauklią bet kuriai gamybos įmonei. Mieste įsikūrusios 10 norvegų kapitalo įmonių, danų, vokiečių bei kitų šalių kapitalo atstovų. Tai rodo mūsų verslo pajėgumą, darbuotojų kompetencijas ir patirtį.
Naujausi statistikos duomenys apie tarptautines užsienio investicijas atskleidžia, kad jau 2015 m., prasidėjus mūsų kadencijai, investicijos smarkiai padidėjo. Džiugu, jog pastaruoju metu gerokai aktyvesnė savivaldybės bei Panevėžio laisvosios ekonominės zonos (LEZ) veikla siekiant pritraukti investuotojų lemia didesnį jų dėmesį.

 

Kaip Panevėžiui sėkmingai konkuruoti pasaulinėje investicijų rinkoje? Kokių priemonių numatyta imtis ir ko jomis siekiama?


– Kad sėkmingai konkuruotume pasaulinėje investicijų rinkoje, turime turėti aiškią specializaciją ir žinoti, kur esame stipriausi, ir tas stiprybes tinkamai išnaudoti. Remiantis tuo, kokiomis kompetencijomis ir investicine aplinka Panevėžys jau pasižymi, miesto ateities kryptys gali būti kelios: robotika, mechatronika, biotechnologijos. Žvelgiant pagal ateities tendencijas, visas pasaulis eina robotizacijos, automatizacijos link. Tai pastebima tiek paslaugų, tiek gamybos sektoriuose.
Mūsų stiprios inžinerinės pramonės įmonės ateityje natūraliai turės investuoti į robotus, automatinius procesus. Tai leis išlikti konkurencingiems, didinti produktyvumą, kelti darbuotojų kvalifkaciją ir atlyginimus. Mūsų LEZ yra aiškiai išgryninusi savo specializaciją, nuolat dirba su užsienio rinkomis, investuotojais, pristato miesto, regiono stiprybes.
Tik laiko klausimas, kada LEZ įgis visą pagreitį ir pritrauks dar daugiau užsienio kapitalo įmonių.

Panevėžį paversti tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu konkurencingu miestu padėtų išgryninta regioninė specializacija, stipri lyderystė pasirinktoje srityje ir aiški miesto kryptis.
Tai padėtų pritraukti dar daugiau užsienio investuotojų.
Neabejoju, kad Panevėžys gali tapti ne tik Lietuvos, bet ir regiono robotikos centru. To kryptingai siekiame. Tai suteiktų plačių galimybių Panevėžiui ir jo įmonėms. Būtume išskirtiniai ne tik Lietuvoje, Baltijos jūros regione, bet ir nemažoje Europos dalyje.

 

Kaip ir kuriomis kryptimis investuojamos ES lėšos? Kaip manote, ar tai padės sustiprinti miesto infrastruktūrą, pakelti visuomenės gyvenimo lygį?


– Į Panevėžio miestą ateina 2014–2020 m. fnansinio periodo ES lėšos. Iš viso planuojami 62 objektai, kuriems bus skirta 73,4 mln. eurų. Labiausiai žmonės matys, kaip tvarkomos viešosios erdvės. Iki šiol vyko intensyvūs paruošiamieji darbai: tvarkyta nuosavybė, registruotas turtas, vykdyti investicinių projektų pirkimai, rengti techninių projektų pirkimo konkursai ir t. t. Kitaip tariant, vyko „popierinis“ darbas. Kitais metais projektus pradėsime įgyvendinti.
Šiandien jau pasirašytos sutartys dėl 7 iš 11 URBAN programos objektų. Kalbant konkrečiais pavyzdžiais, tai tokie projektai kaip Kultūros ir poilsio parkas, Bendruomenių rūmų prieigos, J. Janonio gatvė, Jaunimo sodas, Taikos alėja, Nevėžio upės pakrantės, Nepriklausomybės aikštė, kur darbai prasidės greičiausiai.
Esu įsitikinęs, kad gražėjantis miestas, kokybiška infrastruktūra, jaukios laisvalaikio erdvės neabejotinai pagerins verslo ir pramonės sąlygas, pakels gyvenimo lygį.

 

Panevėžio miesto savivaldybės biudžeto skola – viena mažiausių Lietuvoje. Kokia jūsų sėkmės
paslaptis?


– Panevėžio miesto biudžetas tvarkomas taip, kaip kiekvienas stengiamės jį tvarkyti savo namuose – taupome, išskiriame prioritetus ir įvertiname galimybes.
Per dvejus metus savivaldybės skolą pavyko sumažinti perpus (nuo 25,18 mln. 2014-aisiais iki 12,14 mln. eurų
2016-aisiais). Efektyvus biudžeto planavimas leido optimizuoti išlaidas ir gauti daugiau pajamų, be to, refnansavome paskolas ir taip sumažinome palūkanas.
Verta pasidžiaugti ir efektyviu įmonių darbu. Miestas gavo nemažus dividendus ir jie buvo investuoti miesto bendruomenės poreikiams patenkinti.

 

Su kokiomis esminėmis problemomis susiduria miestas ir jo gyventojai? Kaip jos sprendžiamos?


– Didelis iššūkis miestui – demografniai procesai, dėl kurių mažėja gyventojų skaičius. Tai nulemia ne tik emigracija. Nemažai gyventojų keliasi į priemiesčius. Taigi, nors jie ir toliau dirba, mokosi ir laisvalaikį leidžia mieste bei naudojasi miesto infrastruktūra, gyvenamąją vietą deklaruoja rajone ir, deja, mokesčius moka ne miestui.
Verta pridurti, kad mažėjantis gyventojų skaičius stabdo miesto plėtrą. Esame pramonės miestas, todėl darbuotojų, ypač kvalifkuotos darbo jėgos, trūkumas stabdo verslo plėtrą ir investicijas.

Dar viena svarbi aplinkybė – Panevėžiui vis labiau stinga jaunų gyventojų. Tai jaučiame mes, o ypač vietos įmonės, kurioms trūksta kvalifkuotos darbo jėgos. Šią problemą turime spręsti kartu su verslu ir aukštosiomis mokyklomis.
Kalbant apie įsisenėjusias problemas, daugelį metų investicijų nemačiusi miesto infrastruktūra, šiuolaikiniam gyventojui nepritaikytos viešosios erdvės pagaliau bus atnaujintos.
Pozityvūs pokyčiai vyksta ir įgauna vis didesnį pagreitį.
Finansavimą miesto infrastruktūros priežiūrai ir remontui per dvejus metus padidinome daugiau nei dvigubai – iki 4 mln. eurų. Neabejoju, kad jis augs ir toliau.

 

Panevėžys garsėja sportininkų laimėjimais. Kiek erdvės mieste paliekama sportui?


– Savivaldybė supranta sporto svarbą ir rodo deramą dėmesį. Objektyviai vertiname poreikius ir nuosekliai didiname fnansavimą. Džiugu, kad rezultatus matome jau dabar. Panevėžiui patikėta surengti šių metų Lietuvos futbolo federacijos taurės fnalą, kitų metų Olimpinę dieną, vis dažniau patikima organizuoti svarbias tarptautines varžybas.
Rekordiškai aukšti reprezentacinės miesto krepšinio komandos „Lietkabelis“ laimėjimai stebina ne tik panevėžiečius. Džiaugiamės dviratininkų, plaukikų rezultatais. Ne paslaptis, kad Panevėžys – neginčijama Lietuvos triatlono sostinė.
Nuolatos gerinama ir sporto infrastruktūra: įrengiamos ir remontuojamos aikštelės, turime puikią ledo areną, artimiausiu metu ruošiamės rekonstruoti „Žemynos“ progimnazijos stadioną ir įrengti kokybiškiausią Panevėžyje dirbtinės dangos visų matmenų futbolo aikštę su apšvietimu ir tribūnomis, stengiamės realizuoti ambicingą siekį pastatyti 50 m baseiną. Neabejoju, kad didėjantis dėmesys miesto sportui ir sportininkams dovanos ir aukštų rezultatų.  

 

R. M. Račkauskas
*1959 m. gimė Kaune, 1977 m. baigė Panevėžio Juozo Balčikonio vidurinę mokyklą.
* 1982 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijo architekto specialybę, iki tapdamas meru užsiėmė profesine veikla architektūros srityje, buvo Panevėžio architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos narys.
* 1988 m. buvo Sąjūdžio Panevėžio miesto iniciatyvinės grupės narys, Steigiamojo Sąjūdžio suvažiavimo delegatas, Sąjūdžio Panevėžio miesto tarybos narys, vienas tiesioginių Baltijos kelio koordinatorių.
* Nuo 1990-ųjų dvi kadencijas iš eilės buvo Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys.