Apie projektą |  Kontaktai    

 

Panevėžys – ant didelių pokyčių slenksčio

Eidrigeviciaus centras 2 Custom

 

Aukštaitijos sostinei aušta nauja diena. Jau kitąmet Panevėžys turėtų virsti viena didele statybų aikštele. Atsinaujinęs miestas gerų pokyčių atneš ir į kiekvieno panevėžiečio gyvenimą.

 

Panevėžio atgimimo metai - taip būtų galima vadinti ateinančius 2018-uosius. Nors pokyčiai jau prasidėjo ne tik popieriuje, didysis virsmas ir miesto renesansas turėtų prasidėti kitų metų vasarą. Panevėžys kaip feniksas turėtų atgimti ir sustiprinti savo, kaip regiono lyderio, pozicijas.

 

Nupūs laiko dulkes


Kaip teigė Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, Panevėžys po daugelį metų trukusio sąstingio pasuks darnios plėtros keliu. Akivaizdūs pokyčiai neabejotinai prisidės prie miesto patrauklumo ir čia gyvenančių žmonių gyvenimo kokybės. Tik susitvarkęs ir išsišlavęs miestas gali tapti patraukliu ir viliojančiu.
Vesti miestą atsinaujinimo keliu buvo pakviesta ne tik architektų bendruomenė, bet ir miesto visuomenė. Kad permainos nevyktų chaotiškai, buvo atsižvelgta į miesto stipriąsias puses, patrauklią geografnę padėtį, kilmę, priežastis, kodėl Panevėžys tapo penktuoju pagal dydį miestu, išlikusį pramoninį paveldą, stiprias teatro ir kultūros šaknis. Aukštaitijos sostinė visada garsėjo iškiliomis asmenybėmis, turėjusiomis įtakos ne tik Lietuvos kultūrai ir istorijai, tačiau, deja, ne jos tapo Panevėžio tapatybės ženklais. Ne be visiems žinomų žiniasklaidos atstovų tendencingos pozicijos ir siekio susikrauti profesinį kapitalą Panevėžys buvo išgarsintas kaip „tulpinių“ ir sumaišties miestas. Bet gal šio sukrėtimo reikėjo, kad visi Panevėžį mylintys žmonės susitelktų ir siektų bendro tikslo – klestinčio ir patrauklaus miesto.
„Panevėžys turi itin stiprią genetiką, deja, tas giluminis turinys nepelnytai buvo pamirštas, nugulęs po storu dulkių sluoksniu.
Bet šis miestas to nenusipelno. Todėl mūsų kryptis – tinkamai viską sustyguoti ir įprasminti erdvėje“, – sakė vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė.

 

Miesto renesansas


Nemažai laiko prireikė, kol koncepcija, kokia kryptimi turėtų eiti Panevėžys, pirmiausia gimė popieriuje. Jau dabar aišku, kad savo renesanso sulauks pagrindinės miesto erdvės, iš ES fondų miestui numatytos investicijos sieks 73,4 mln. eurų.
Panevėžys istoriškai susiformavo abipus Nevėžio, tad šia kryptimi prasidės miesto atnaujinimo darbai. Iš URBAN programos lėšų bus atnaujinta miesto šerdis – Laisvės aikštė ir jos prieigos, autobusų stotis, Senvagė, įdomią urbanistinę struktūrą turinčios Vasario 16-osios, Kranto, Respublikos, T. Moigio, Birutės gatvės, dalis Vilniaus ir Klaipėdos gatvių, kurios natūraliai įsilieja į pagrindinę miesto aikštę. Atnaujinimas apims Nevėžio upės krantinę nuo Senvagės į rytus, apimant „Ekrano“ marias, į vakarų pusę – Taikos gatvės pušynėlį bei Kultūros ir poilsio parką. Pokyčiai neaplenks ir Jaunimo sodo, A. Jakšto bei Maironio gatvių, Skaistakalnio parko ir J. Čerkeso-Besparnio sodybos, taip pat Nepriklausomybės aikštės.
Miesto atsinaujinimo simboliu turėtų tapti Stasio Eidrigevičiaus menų centras, turintis potencialo tapti svarbiausia Lietuvos regionuose vystomos kultūros meka.
Verslas ir aktyvūs visuomenininkai, kultūrininkai, net moksleiviai taip pat kviečiami nelikti tik stebėtojais ir tapti miesto atsinaujinimo dalimi, įsitraukti į akciją „Atnaujinkime miesto kostiumą“ – kurti miesto atsinaujinimo simbolius, kad apleistos vietos ar pastatai atgimtų naujai ir miestui įpūstų naujos gyvybės.
„Džiugu, kad verslas taip pat jaučia miesto pulsą – jis šiek tiek padažnėjo, tad kyla nauji pastatai, gražėja erdvės, verslas kartu žengia atsinaujinimo keliu“, – pabrėžia meras R. Račkauskas.

 

Darbai jau prasidėjo

 

Vienas aktualiausių panevėžiečiams klausimų – gatvių tvarkymas. Kaip pripažino Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Jukna, miesto gatvių būklė išties tragiška, tad visoms joms atnaujinti prireiks ne vienų metų, tačiau savivaldybė nusibrėžusi gana ambicingą planą – atnaujinti 50 gatvių per trejus metus, o tai sudarytų 50 kilometrų gatvių tinklo. Taikant karštojo regeneravimo (remix) technologiją, jau dabar atnaujintos kai kurios miesto gatvės.
Planuojama, kad iki žiemos bus spėta atnaujinti du Nemuno gatvės ruožus, Molainių gatvės dalį, Rožių, Smėlynės bei Pievų gatves. Pušaloto gatvės ruože bus įrengtas lietaus nuotakynas ir, jei leis oro sąlygos, atsiras ir nauja asfalto danga. Iš Kelių direkcijos lėšų bus rekonstruotos Stetiškių gatvės ir A. Mackevičiaus gatvės dalys, taip pat bus sutvarkyta daug nepatogumų kelianti Nemuno, S. Kerbedžio, Pušaloto gatvių žiedinė sankryža bei Marijonų gatvė.
Šiemet bus baigiamos tvarkyti ir didžiosios įvažos į daugiabučius, kitąmet liks tik mažosios. O vėliau bus keliamasi į privačių namų kvartalus, kuriuose taip pat gausu neišspręstų problemų.

„Planuojame šiemet sutvarkyti vienuolika gatvių ir jų ruožų, o jau kitąmet, kai tik leis orai, atnaujinti dar dvi dešimtis gatvių ir jų dalių. Miestas nemažas, bandome padaryti kuo daugiau darbų, tad panevėžiečių prašome šiek tiek kantrybės, kol bus atnaujintos ir jų gatvės“, – sakė T. Jukna.

 

Startas investicijoms


Nors didieji pokyčiai prasidės kitąmet, panevėžiečiai jau pastebėjo, kad miesto atsinaujinimo traukinys pajudėjo. Sutvarkytos ne tik kai kurios miesto gatvės bei daugiabučių kiemai, bet ir viešosios erdvės.
Pirmoji kregždė – Kultūros ir poilsio parke naujai įrengtas dviračių ir pėsčiųjų takas, kurį jau pamėgo aktyviai laisvalaikį mėgstantys leisti panevėžiečiai. Nors pokyčiai čia tik prasidėjo, galima pastebėti, kad miesto parkas atgijo, tapo miestiečių traukos vieta.
Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus Rimanto Paužos, tokių vietų, kur panevėžiečiai galės turiningai leisti laisvalaikį, užsiimti įvairiomis veiklomis, bus ne viena. Ką veikti, ras ne tik šeimos su mažais vaikais, jaunimas, bet ir senjorai. Pagrindinė miesto arterija – Nevėžis – atsivers visu savo grožiu ir atskleis visai kitas galimybes.
Net neabejojama, kad estetiškai išgražėjusios miesto erdvės pritrauks ir investuotojų dėmesį.
„Savivaldybė investicijas gali nukreipti tik į aplinkos kūrimą, infrastruktūros ir viešųjų erdvių atnaujinimą. Patrauklios aplinkos ir kokybiško gyvenimo bei poilsio sąlygų kūrimas neabejotinai sudaro prielaidas verslo investicijoms. O kuo didesnės šios investicijos, tuo labiau mūsų miestas suklestės. Tikiu, kad Panevėžio laukia visai kitoks rytojus“, – sakė R. Pauža.