Apie projektą |  Kontaktai    

 

Nusipelnę plaukti geriau

baseino maketas Custom

 

Panevėžio miesto savivaldybė sutinka, kad finansinę valstybės paramą kiekvienam infrastruktūros objektui reikia užsidirbti. Taip, kaip ji tai daro siekdama turėti 50 metrų baseiną.

 

Net stipriausiems Lietuvos plaukikams ne naujiena 25 metrų ilgio takelyje rengtis tarptautinio lygio varžyboms, vykstančioms 50 metrų baseine. Bet varginančios kelionės į kitus šalies miestus treniruotis yra viena priežasčių, dėl kurių jie galiausiai ima ieškoti patrauklesnių sporto bazių užsienyje.
Argumentas – sporto laimėjimai Panevėžio svajonė pasistatydinti modernų 50 metrų baseiną galėjo
išsipildyti jau įgyvendinant universalios „Cido“ arenos projektą. Bet tada planai pasikeitė, o panevėžiečiams treniruotis prieš varžybas 50 metrų baseine ir toliau teko važinėti į Alytų. Šiandien Panevėžys turi vytis baseinus jau statančius kitus didmiesčius. 2015-ųjų vasarą atnaujintą 50 metrų baseiną atidarė Kaunas, dar šiemet baigti pernai pradėtą statyti naują baseiną su sveikatingumo centru ketina Klaipėda, ilgai atidėliotus darbus šių metų liepą pradėjo ir Vilnius. Dabar Aukštaitijos sostinė turės pasirūpinti, kad mieste išugdyti aukščiausio meistriškumo plaukikai ar jų sėkmės įkvėpti jaunesni sportininkai įgytų tobulėti tinkamesnę bazę.
Neseniai nuskambėjęs ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pareiškimas, jog skirti fnansavimo
naujam baseinui Panevėžyje pagal Valstybės investicijų programą (VIP) artimiausiu metu neketinama, nes reikia ne pradėti naujus objektus, o baigti senus, taip pat įvertinti migracijos tendencijas, vietos valdžios neišgąsdino ir nenuvylė. Dabar miestas nė neturėtų kur tų lėšų dėti, kaip pripažino Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja, vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė.
„Tai senų laikų tradicija, kai vieni skiria lėšų, o kiti galvoja, ką su jomis skubiai nuveikti. Mano nuostata – pirmiausia padaryti namų darbus, tada ir pinigų atsiranda. Būtina pagrįsti poreikį kurti tam tikrą infrastruktūrą, tai – normalu“, – komentavo pašnekovė. Ji neabejoja, kad Panevėžys atitiks šiuo metu rengiamus naujus kriterijus, kuriais vadovaujantis infrastruktūros objektai į VIP bus įtraukiami ateityje – veikiausiai užteks vien fakto, kad net neturėdamas pavyzdinės sporto bazės sudaro šalies plaukimo rinktinės branduolį. Panevėžyje išugdyti dabartiniai rinktinės lyderiai Danas Rapšys, Simonas Bilis, Andrius Šidlauskas, neseniai miesto vardą garsino Mindaugas Sadauskas, dar anksčiau – trijų olimpiadų dalyvis panevėžietis Darius Grigalionis.
„Panevėžyje daug stiprių sporto šakų, ne tik plaukimas: dviračių trekas, triatlonas, čia ir sporto internatas, ir puikūs treneriai. Sportui Panevėžyje tiesiog nuo seno skirta daug dėmesio. Bet dabar reikia vėl susiimti“, – sakė D. Gasiūnienė.


Naujam baseinui – priestatas

 

 

Stipriausių plaukikų vardai siejami ir su „Žemynos“ progimnazija, turinčia ne tik 25 metrų baseiną, bet ir puikių trenerių, ir su dar 1965 m. statytais Panevėžio kūno kultūros ir sporto rūmais, kur analogiško ilgio baseine vaikai išmoksta mažų mažiausiai plaukimo pradmenų.
Kaip tik šį 1965 m. iškilusį sovietmečio modernizmo pastatą planuojama rekonstruoti ir šalia prijungti geidžiamą 50 metrų ilgio baseiną. D. Gasiūnienė pabrėžė, kad priestatas būtų statomas praardžius šiaurinės rūmų dalies sieną, bet nenugriovus nė vieno pastato. Kita vertus, tai būtų proga nuo senojo rūmų pastato „nuvalyti“ įvairiausias intervencijas, atskleisti gerąsias jo architektūros detales.
Savivaldybės užsakymu architektūrinių galimybių studiją atlikusi Panevėžio architektų studija – Valdo Klimavičiaus įmonė – pirmiausia įvertino visus esamus statinius.
Kūno kultūros ir sporto rūmų sklype šiandien yra ir stadionas, ir miestiečių itin mėgstama dengta
čiuožykla, niekas nenori atsisakyti ir senojo baseino, nors jis per pusšimtį eksploatacijos metų nėra matęs kapitalinio remonto. Gal tam atsirastų proga greta statant naują baseiną.
Planuojamame vandens sporto šakų komplekse, rengdami galimybių studiją, architektai nupaišė de-
šimties takelių 50 m ilgio baseiną su reikiamu žiūrovų vietų skaičiumi, SPA poilsio zona. Svarbiausia – tai būtų tarptautinius standartus atitinkantis, aukščiausio lygio varžyboms rengti tinkamas baseinas. Panevėžiečiai jau svarsto, kad tokio objekto atsiradimas leistų apsvarstyti ir
specializuotos plaukimo mokyklos steigimą.

 

Suplanuoti visi žingsniai


Siekdami nusipelnyti valstybės fnansinės paramos, panevėžiečiai jau susidėliojo artimiausių dvejų metų užduotis. Šiuo metu ruošiama techninė specifkacija, kad rudenį būtų galima paskelbti architektūrinio projekto konkursą. „Visi naujausi teisės aktų pakeitimai, įskaitant Architektūros įstatymą, įsigaliosiantį lapkričio 1 d., nurodo, kad architektūros išraiškai parinkti paprastasis, įprastas mums modelis – pirkimas pagal mažiausios kainos kriterijų – nebetinka. Ir tuo džiaugiamės“, – replikavo D. Gasiūnienė.

Šiemet miesto administracija tikisi išsiversti be paminėtinų išlaidų vandens sporto šakų komplekso projektui. Finansavimas architektūrinio konkurso nugalėtojų projektavimo darbams numatomas 2018-aisiais.

Jei viskas vyks pagal planą, ateinančių metų pabaigoje jau galėtų būti skelbiamas komplekso rangos
darbų konkursas. Į Vyriausybę dėl paramos savivaldybė ketina kreiptis tik tada, kai turės ir projektą, ir sąmatą. Kol kas skaičiuoja, kad statybas galėtų pradėti 2019 m. viduryje, o valstybės biudžeto
ar kitokios fnansinės pagalbos prireiks ne anksčiau nei 2019 m. pabaigoje.
O miestas jau laukia rezultato. „Neįsivaizduojate, kaip žmonės reaguoja į kiekvieną naują ar sutvarkytą infrastruktūros elementą, – sakė D. Gasiūnienė. – Savivaldybei Kultūros ir poilsio parke įrengus tinkamą dviračio takų užžiedinimą, susidarė neįtikimi dviratininkų srautai. Pastaruoju metu viešiname kiekvieną savo projektą, skelbiame kvietimus bei anketas ir sulaukiame tūkstančių susidomėjusiųjų. Galima sakyti, kad vyksta savotiškas miesto išsilaisvinimas.“