Apie projektą |  Kontaktai    

 

Verslininkai dalijosi įžvalgomis apie Panevėžio perspektyvas

 klubas

 

Kas pirma – višta ar kiaušinis?

Jau ne pirmi metai deklaruojamas šūkis, kad Panevėžys – pramonės miestas. Šūkių sugalvoti galima daug, tačiau ar turi miesto vadovai aiškų matymą – kryptį, kaip pasiekti, kad Panevėžys būtų toks, kuriame norėtų kurtis investuotojai, o svarbiausia – gyventojai jame norėtų dirbti ir gyventi, nes net šiuolaikiškiausia pramonė be žmonių – neįmanoma.

Į Panevėžio statybos tresto organizuotą Panevėžio spaudos klubo renginį susirinkę verslininkai drauge ieškojo atsakymo, ko trūksta miestui, kad žmonės norėtų čia dirbti ir gyventi. Sutarta, kad pirmiausia, ko reikia, – tai darbo. Ir nors vis dažniau vietos verslininkai kalba, kad trūksta motyvuotos darbo jėgos, jaunimo, tačiau ši žinia dar per menkai pasklidusi, kad į Panevėžį imtų plūsti žmonės iš kitų Lietuvos miestų, o ir grįžtų patys panevėžiečiai, išvykę svetur ar į sostinę.

Akivaizdu, kad žmones į miestą traukia ar neleidžia iš jo išvykti ne vien darbo pasiūla, bet ir aplinka, socialinė gerovė, kokybiška švietimo sistema, sutvarkyta infrastruktūra, laisvalaikio leidimo galimybės, o ir patys miesto gyventojai – pozityvūs, atviri, šiuolaikiški.

„Ar Panevėžys gali pasigirti visais šiais kriterijais? – atvirai klausta diskusijoje. „Kas pirma – višta ar kiaušinis?“ – atsakydami į klausimą apie miesto patrauklumą gyventi replikavo diskusijos dalyviai.

Daugumos teigimu, pirmiausia reikėtų rūpintis, kaip į miestą pritraukti daugiau investicijų, o jau tada paskui darbą plūstelėję žmonės kurtųsi mieste, jis gražėtų. Kadangi padaugėtų gyventojų, jie skatintų smulkųjį verslą – prekybos, maitinimo, paslaugų ir kt.

Pasigendama regioninės politikos

Panevėžio statybos tresto generalinis direktorius Dalius Gesevičius įsitikinęs, kad valstybė tik deklaruoja vykdanti regioninę politiką, o realybė visai kitokia.

„Kad verslas pasirinktų statyti gamyklą periferijoje, turėtų būti taikomos skirtingos mokestinės prievolės Vilniuje ir, pavyzdžiui, Panevėžyje. Jei verslininkai matytų ekonominę naudą kurtis provincijoje, tikrai svarstytų. Dabar, kai ekonominis skirtumas nedidelis, svarstant, kur kurtis – sostinėje ar regionuose, akivaizdu, kad Vilnius ir kiti didieji miestai laimi“, – sakė D. Gesevičius.

Panevėžyje veikiančios „Shmitz Cargobull Baltic“ gamyklos vadovas Raimundas Petrauskas įsitikinęs, kad Panevėžiui reikėtų galvoti apie didesnės intelektinės vertės produktų kūrimą ir gamybą, o tam reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai. R. Petrauskas neslėpė, kad tokie specialistai kelia aukštesnius ne tik darbo vietos, atlygio, bet ir gyvenimo kokybės reikalavimus.

Jis pripažino, kad nuolat įmonėje viešintiems užsienio specialistams Panevėžys atrodo ne itin patraukliai – trūksta kokybiškų apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio paslaugų, miestas atrodo ištuštėjęs, o vakarais – merdintis.

„Shmitz Cargobull Baltic“ generaliniam direktoriui pritarė ir naujieji gamyklos „Panevėžio stiklas“ akcininkai – Evaldas Sauliūnas ir Aivaras Sirusas. Verslininkų iš Kauno teigimu, Panevėžyje itin trūksta didesniam miestui būdingo šurmulio ir paslaugų. Aukštaitijos sostinėje tik darbo reikalais apsilankantys įmonės savininkai pripažino, kad teorinių galimybių iškelti Panevėžyje veikiančią gamybą į kitą miestą galbūt ir būtų, tačiau viską lemia specialistai – tai stiprioji gilias tradicijas turinčios gamyklos pusė.

„Pasirinkimas plėtoti esamą veiklą Panevėžyje yra labiausiai nulemtas žmogiškųjų faktorių – esamų kvalifikuotų specialistų“, – teigė E. Sauliūnas.

R. Petrauskas taip pat pabrėžė Panevėžio privalumą – specialistų gebėjimus. Jo manymu, nereikėtų ateities sieti tik su pigesne, nekvalifikuota ar mažai kvalifikuota darbo jėga, nes pabrangus darbuotojų išlaikymui (didinant minimalų darbo užmokestį ar per kitus mokesčius) tokią gamybą verslininkai gana operatyviai gali iškelti į pigesnės darbo jėgos šalis. Tačiau aukštesnės kokybės produktų gamybos taip lengvai neiškelsi, nes didžioji jos vertė – darbuotojų gebėjimai ir kvalifikacija.

D. Gesevičius pažymėjo, kad nereikėtų labai džiaugtis ir Lietuvoje kuriamais paslaugų centrais, nes jie gali „išsikelti“ taip pat greitai, kaip „įsikėlė“.

„Jei keičiasi ekonominės sąlygos ir verslininkai mato, kad būtų palankiau veikti kitoje šalyje – jie per tris mėnesius pajėgūs iškelti veiklą kitur“, – tvirtino verslininkas.

Jo teigimu, kur kas patikimiau, kai įmonės investuoja ir stato gamyklas. Kaip teigiamas pavyzdys paminėta „Devold“ gamyklos statyba Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje.

 

Panevėžys – pramonės miestas

Diskusijos vadovas Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas įsitikinęs, kad miesto ateitį būtina sieti su sėkminga pramonės veikla, nes stabiliai veikianti gamyba duoda regionui teigiamą postūmį, sudaro galimybes aplink stambias įmones kurtis smulkesnėms, vienos rūšies gamyba pritraukia tos pačios nišos, tačiau skirtingų produktų gamintojus, vyksta klasterizacija.

Kaip ir dauguma diskusijos dalyvių Panevėžyje gyvenantis S. Gailiūnas nesidavė provokuojamas, kad miestui trūksta patrauklumo, ne vien darbo pasiūlos, ir tai yra viena iš svarbesnių priežasčių, kodėl žmonės išvyksta iš Panevėžio. Diskusijoje dalyvavęs Panevėžio vicemeras Aleksas Varna taip pat nebuvo linkęs matyti Panevėžio, kaip apleisto ir nejaukaus miesto.

Kiek atviresnė buvo KTU technologijų ir verslo fakulteto dekanė prof. Daiva Žostautienė. Ji apibendrino jaunų žmonių apklausos duomenis – respondentai vardijo priežastis, kodėl renkasi mokytis Vilniuje, Kaune ar užsienyje.

Pasak jos, jaunimui trūksta pramogų, laisvalaikio leidimo vietų, didesniuose miestuose vykstančio gyvenimo intensyvumo. Tačiau dekanė nurodė ir kitą priežastį, kodėl jaunimas išvyksta iš Panevėžio.

„Pažiūrėkim, ką apie savo miestą šneka suaugusieji – tėvai. Jie visomis išgalėmis skatina vaikus išvykti“, – sakė prof. D. Žostautienė.

Dauguma verslininkų neslėpė, kad jų vaikai jau seniausiai išvyko studijuoti ir gyventi kitur, taip pat ir į užsienį. Diskusijoje dalyvavęs „Panevėžio Auridos“ plėtros direktorius Mantas Klupšas – kitoks pavyzdys. Jaunuolis mokėsi ir gyveno Vilniuje, tačiau grįžo į Panevėžį ir ne tik dirba šeimai priklausančioje įmonėje, bet ir pats įkūrė keletą smulkiųjų verslų, atidarė jaukią kavos studiją, įsitraukė į miesto gyvenimą. Verslininkas mieste labiausiai pasigenda didesnio būrio šiuolaikiškai mąstančių, gyvenančių ir besielgiančių žmonių.

„Ne tų – su treningiukais“, – juokavo jaunas vyras.

Nekilnojamojo turto rinka atsigauna

Tyrimą apie nekilnojamojo turto perspektyvas regionuose atlikusios „Inreal Grupės“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius renginyje išryškino bene svarbiausią mažesniuose miestuose gyvenančių žmonių lūkestį – įsikurti privačiame name ir kad būtų nuosavos žemės plotas.

A. Antanavičiaus teigimu, išlieka nedidelė tikimybė, kad Panevėžyje bus plėtojami naujų butų projektai, tačiau tam tikrą rinkos atsigavimą specialistas prognozavo ir Panevėžiui.

Renginyje atkreiptas dėmesys į Panevėžio praeitį, kai sovietiniu laikotarpiu čia buvo kuriama pramonė ir miestas stipriai plėtėsi. Kad dirbtų Panevėžyje, jauni specialistai gaudavo ne tik darbą, bet ir butus. Tai lėmė jų sprendimą likti gyventi Panevėžyje, kurti šeimas. Galbūt šiame miestų tuštėjimo amžiuje žmonės galėtų būti motyvuojami lengvatinėmis sąlygomis skiriamu žemės plotu namui statyti – tokios gana naujos idėjos kilo jau pasibaigus diskusijai.

 

Pasigendama koncepcijos

Jau ne pirmą kartą verslo bendruomenėse vykstančiuose renginiuose teigiama, kad Panevėžys – tai miestas be krypties. Pasigendama aiškios miesto politikos koncepcijos ir tikslų, kliaunamasi savaime vykstančiais procesais, net nebandoma jiems daryti kokį nors poveikį.

Dažniausiai kalbama, kad pokyčiams trūksta lėšų. Akivaizdu, kad ES lėšų ateinančiame programavimo periode nemažai teks ir Panevėžiui. Kita tema – ar tinkamai tam pasirengė miesto vadovybė, kad realios investicijos ne tik pagražintų miestą, bet ir didintų jo patrauklumą, norą gyventi ir kurti. Taip pat kurti ir savo verslus, ne vien laukti, kol bus pasiūlytas darbas.

 

Brigita SABALIAUSKAITĖ