Apie projektą |  Kontaktai    

 

Kada į Panevėžį ateis ketvirtoji pramonės revoliucija?

hand-1571852 Custom
 
Pirma buvo garas, vėliau – elektra, tuomet – kompiuteriai ir elektronika. Dabar į fabrikus veržiasi
skaitmenizacija. Visos šios grandinės dalys žymi naujų pramonės revoliucijų pradžią. Nors Panevėžio įmonės praleido pirmąsias dvi, ketvirtąją jos gali tikėtis pamatyti iš pačių geriausių vietų. 
 
Apie ketvirtąją pramonės revoliuciją girdima vis dažniau – žadama, kad ji radikaliai pakeis mūsų darbo, laisvalaikio ir bendravimo įpročius. Teigiama, jog tai bus pirmas tokio masto atvejis žmonijos istorijoje, paliesiantis visas šalis ir beveik visas sritis.
Visa tai skamba gana ambicingai, tačiau šių pokyčių užuomazgas galima pastebėti jau šiandien. Jų vedliai – informacinės ir komunikacinės technologijos. Manoma, kad tendencija dar labiau sustiprės, kai bus pasiektas masinis proveržis tokiose srityse kaip dirbtinis intelektas, robotika,
daiktų internetas, savavaldžiai automobiliai, 3D spausdinimas, nanotechnologijos, biotechnologijos,
energijos saugojimo technologijos ir kvantinė kompiuterija.
Būsimoji pramonės revoliucija nuo ankstesnių skiriasi tuo, kad pokyčiai bus itin greiti. Į darbo
rinką masiškai įsilies robotai – jau dabar aišku, kad fzinius darbus jie atliks gerokai našiau. „Šiuolaikiniai robotai yra greiti ir su kroviniu gali lakstyti iki 10 metrų per sekundę greičiu. Jei reikia, ir visas 24 valandas. Jie tikslūs – geriausi robotai krovinį padeda 5 mikrometrų atstumu, kai žmogus tokį atstumą įžiūrėtų nebent pro mikroskopą. Trečia, jie stiprūs – pagal higienos reikalavimus vienas žmogus gali kelti 15–16 kg svorį, tačiau būna paketų ir po 50 kg“, – lygino Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto profesorius Vytenis Sinkevičius.
Žmonių įtaka dėl automatizacijos sumažės gamyboje, dėl savavaldžių automobilių – keliuose. Dirbtinis intelektas galės surūšiuoti krovinius sandėlyje, o programuoti darbininkai leis išvengti žmogiškų klaidų.
Dar daugiau, visa tai gali pakeisti ir socialinius mūsų visuomenės santykius panašiai, kaip tai
padarė garo variklis, kuris suvarė žmones į miestus ir juos suskirstė į naujas klases.
 
Turi kuo pasigirti, bet...
 
Kol kas bene garsiausiai ir nuosekliausiai šiems pokyčiams ruošiasi Vokietija. Šioje šalyje verslo, valdžios ir mokslo atstovus vienija platforma „Industrie 4.0“, o ketvirtąją revoliuciją į priekį stumia chemijos pramonė ir žemės ūkis.
Lietuva taip pat bando įšokti į šį traukinį. Sekdami vokiečių pavyzdžiu, į ateities šalies gamintojus
mėgina orientuoti Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA) ir Ūkio ministerijos atstovai.
LPK prezidento Roberto Dargio teigimu, šalys šia kryptimi judės skirtingu greičiu, tačiau Lietuva
bent jau pradėjo dalyvauti procese.
Panevėžiui, kaip vienam svarbiausių šalies pramonės miestų, šiose lenktynėse galėtų tekti reikš-
mingas vaidmuo. Šio Aukštaitijos regiono įmonės jau šiandien turi naudingų skaitmenizuotų gamybos sprendimų. Pramoninius robotus naudoja įmonė „Rokiškio sūris“, metalą apdirbančios bendrovės „Metalistas LT“, „Deliuvis“ ir „Rokvelas“, suvirinimo ir automatizavimo paslaugas teikianti „Mechatronika“ ir kitos.
Krakmolo ir glitimo gamybos įmonės „Amilina“ generalinis direktorius Edvinas Bernotas užsiminė,
kad ketina efektyviau panaudoti naująsias technologijas įmonės logistikai tvarkyti. „Bandome diegti sistemą: atvykęs sunkvežimis užregistruojamas ir gauna elektroninį žymeklį. Jo numerį nuskaito davikliai: svarstyklėse įvažiuojant, grūdus ar biomasę išpilant, svarstyklėse išvažiuojant.
Šių duomenų pagrindu automatiškai išrašomi reikalingi dokumentai.
Manome, jog toks sprendimas logistikos grandinėje turėtų sutaupyti svarbiausio ištekliaus – laiko. Bet tai galėsime įvertinti vėliau, kai sistemą išbandysime“, – sakė vadovas.
Gamybinės automatikos diegimas yra pirmiausia pragmatiškai apskaičiuotas pokytis – nematydami efekto, gamintojai šviežiausių naujovių specialiai vaikytis nelinkę. Štai elektrinius radiatorius gaminančios įmonės „Adax“ vadovas Aurimas Lukoševičius prasitarė, kad džiaugiasi nauja laiką taupančia automatine sandėliavimo sistema, bet pabrėžė, jog ne viską racionalu robotizuoti – visuomet reikia įvertinti, kiek tokiu atveju bus galima sutaupyti. Šias išvadas įmonės vadovas padarė padirbėjęs su keliomis įmonėmis, kuriose gamyba yra visiškai robotizuota. 
Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pramonės revoliucijos dvasia virš Panevėžio dar neplevena: „Kol kas jokių radikalių pokyčių nejuntame, tarp gamintojų apie tai kalbama tik puse lūpų, kartais net pašiepiant tokią pramonės revoliuciją. Galbūt tik dėl to, kad naujovių bijoma.“
Idėją protingai, apskaičiuotai ir laiku atsinaujinti palaiko ir E. Bernotas: „Įrenginys, mano akimis,
tinkamas tol, kol duoda tinkamą rezultatą. Esu matęs įmonių, kurios naudoja prieš 50–60 metų pagamintus įrenginius ir jų rezultatas yra ganėtinai konkurencingas.“
R. Dargis pabrėžė, kad panaši padėtis ne tik Panevėžyje, bet ir likusioje Lietuvoje: iš esmės suprantama, kad pokyčiai neišvengiami, tačiau investuojama kruopščiai apskaičiavus. „Tai tik pradžia, todėl negalėčiau sakyti, kad įmonės aktyviai investuoja į automatizaciją.
Jos stengiasi neatsilikti, bet, mano manymu, procesas per lėtas“, – sakė LPK prezidentas.
 
 Žmogiškasis kapitalas
 
Iš šalies žvelgiant, Panevėžys turi itin palankias sąlygas gamyboje pritaikyti dar daugiau automatinių sprendinių. Čia ne tik įsikūrusi pramoninius robotus tiekianti įmonė „Profbus“, bet yra ir Kauno technologijos universiteto padalinys, kuriame prieš septynerius metus įkurta Pramoninių robotų laboratorija. Šią idėją įgyvendinęs prof. V. Sinkevičius prisidėjo prie kai kurių miesto įmonių robotizacijos, dalijosi šios srities žiniomis su studentais. 
Tačiau šiais metais dėl švietimo politikos pokyčių įstaiga pirmą kartą neturės inžinierių bakalaurų laidos.
Panevėžio pramonininkai tai laiko didele problema. „Labai aktualus ir skaudus klausimas. Be žmogiškojo intelektinio kapitalo, be žmogiškųjų išteklių tokia pramonė kokybiškai plėtotis negali. Fakultetą išsaugoti, mūsų pramonininkų nuomone, yra gyvybiškai svarbu, ir bandysime kelti tą klausimą“, – sakė įmonės „Metalistas LT“ bei Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos vadovas Mantas Gudas.
Apie tai, kad be mieste ruošiamų technikos specialistų Panevėžys negalės įžengti į ketvirtąją pramonės revoliuciją, užsiminė ir bendrovės „IOCO Packaging“ generalinis direktorius Gvidas Drobužas. Jo teigimu, gamyba mieste ir šalyje šiuo metu artimesnė XX a. nei XXI a.
„Esu domėjęsis, ar naujoviškai gamybai Panevėžyje yra terpė, tačiau tokių užuomazgų kol kas nematau. Nei mokyklose, nei darželiuose, nei kolegijose, nei profesinėse mokyklose nėra stipraus robotikos mokymo, nebent tik užuomazgos. O jei robotikos nėra, nereikėtų kalbėti ir apie ketvirtąją pramonės revoliuciją“, – teigė jis.
Bent kiek priartėti prie šio tikslo trukdo ir išaugusi konkurencija. 2010 m. įkurta robotų laboratorija
buvo pirmoji tokia šalyje, tačiau netrukus robotikos studijas pasiūlė ir kiti miestai – šiandien šią discipliną galima studijuoti tiek Kaune, tiek Vilniuje. Tai Panevėžiui neparanku.
„Tikėtis privilioti žmogų iš Kauno, kad šis atvyktų į Panevėžį ir padėtų įvykdyti pramonės revoliuciją, reikia būti dideliu optimistu“, – mano G. Drobužas.
Tiesa, ne viskas taip pilka – rugpjūtį su miesto meru susitikę Lietuvos robotikos asociacijos direktorius Edgaras Leichteris ir įmonės „Factobotics“ atstovai pripažino Panevėžio įdirbį šioje srityje ir aptarė galimybes užmegzti partnerystę su robotikos lyderiu Europoje Danijos Odensės miestu bei integruoti discipliną į visas švietimo pakopas.
 
Kas laukia panevėžiečių?
 
Džiūgaujant dėl efektyvios pramonės, darbininkai dažnai tarsi lieka antrame plane. Tačiau ne paslaptis, kad automatizacija ir skaitmenizacija pasauliniu mastu atima dalį darbo vietų iš žmonių. Pramonės miesto gyventojui tai niekada nėra gera žinia. Gamintojai šį klausimą vertina realistiškai, tačiau įžvelgia ir teigiamų pusių.
„Tendencija tokia ir mes jai įtakos padaryti negalime, – mano įmonės „Metalistas LT“ vadovas
M. Gudas. – Esu optimistas. Manau, kad robotai neatims visų darbo vietų, tiesiog jos modifkuosis. Prieš 200 metų pasaulyje gyveno 4–5 kartus mažiau žmonių ir darbo jiems užteko. Dabar jų daugiau, bet darbo vis tiek pakanka. Todėl manau, kad savo vaidmenis visi turės ir po 100 metų.“
V. Sinkevičius šias tendencijas vertina dar palankiau. Kad ir dėl to, jog robotai gali atlikti pasikartojančius darbus, kuriuos žmogui dirbti ne visuomet malonu, o kartais ir nelabai sveika. „Sandėliuose tam tikri maisto produktai laikomi minusinėje temperatūroje. Ten dirbantiems krovikams po kurio laiko gali prasidėti artritas ar kitos ligos. Todėl šiuo atveju robotas žmogų gelbėja, o ne atima darbo vietą“, – dėstė profesorius.
Kitus pramonininkus ramina tai, kad jų miestas šiuo atžvilgiu nebus išskirtinis. „Skaitmenizacija yra
nepalanki tendencija ne tik Panevėžiui, bet ir globaliai. Tačiau tai nepalanku tik iki tokio taško, kol bus išspręstos socialinės problemos, kylančios dėl žmonių, kuriuos pakeitė automatai ir robotai, užimtumo“, – mano A. Lukoševičius.
Kai kuriose pasaulio valstybėse jau dabar ieškoma galimų šios netolimos ateities problemos sprendimų. Pavyzdžiui, populiaru kalbėti apie bazines pajamas – vienodą mėnesinę išmoką visiems šalies ar regiono gyventojams. Šiek tiek daugiau nei po metų bus baigtas vienas geriausiai žinomų bazinių pajamų eksperimentų Suomijoje, leisiantis bent iš dalies atsakyti, ar tokia strategija turi perspektyvą.
Kita vertus, ketvirtoji pramonės revoliucija bent jau teoriškai galėtų pakenkti ne tik darbininkams, tačiau ir pačiai pramonei: jei ateityje reikės nedaug žmonių gamybos procesams valdyti, gali sumažėti poreikis steigti naujas gamyklas prie didmiesčių – juk darbo jėgos mastas tokiu atveju tampa kone antraeiliu veiksniu. Tačiau Panevėžyje įsikūrę pramonininkai to nesibaimina. „Nemanau, kad be rimto politinio įsikišimo naujų automatizuotų gamyklų statyba galėtų pasklisti po mažesnius miestelius, ypač tuos, kurie anksčiau neturėjo pramonės tradicijų. Be to, tiek jaunimas, tiek vyresni žmonės nori telktis ir gyventi labiau urbanizuotai. Miesteliai privalo ieškoti savo specializacijos, ir tai tikrai nebūtinai turi būti pramonė“, – kalbėjo M. Gudas.
Viena įdomiausių prognozių žada prastus laikus tiek transporto sektoriaus darbuotojams, tiek juos išstumsiančiam dirbtiniam intelektui. „3D spausdintuvai per artimiausius 10–15 metų pakeis transporto srautus. Mums nebereikės produktų gabenti iš vieno žemyno į kitą, užteks tinklu perduoti informaciją, ir jie spausdintuvais bus pagaminami ten, kur bus vartotojų. Matysime ir gamybos įmonių pulsaciją – kai kur jos susitrauks, kai kur išsiplės“, – prognozavo LPK prezidentas R. Dargis. 
 
Gytis KAPSEVIČIUS