Apie projektą |  Kontaktai    

 

Apie 2013 m. Panevėžį – Lietuvos miestą prie Nevėžio

Panevėžys – penktas pagal dydį Lietuvos miestas. Skaičiuojama, kad 2013-aisiais metais jame gyvena 97 tūkst. 589 gyventojai. Miestas užima 50 kvadratinių kilometrų teritoriją.

Panevėžyje susikerta pagrindiniai šalies keliai, jungiantys Lietuvą su Vakarų Europos, Skandinavijos ir Rytų šalimis. Atstumas nuo Panevėžio iki Vilniaus – 135 km, iki Rygos – 150 km, iki Klaipėdos uosto – 240 km, iki Varšuvos – 550 km, iki Maskvos – 950 km.

Iki artimiausio tarptautinio oro uosto Šiauliuose – tik 80 km. Panevėžyje veikia du vietinės reikšmės oro uostai. Miestą kerta geležinkelis, o turistus unikaliais siaurojo geležinkelio bėgiais vežioja vadinamasis siaurukas.

 

Aukštaitijos sostine vadinamas Panevėžys šiemet šventė 510 metų sukaktį, o per penkis šimtmečius miestas išaugo į gana didelį pramonės centrą, kuriame plėtojama maisto (alaus, cukraus, grūdų malimo) ir lengvoji (lininių tekstilės gaminių) pramonė.

Nors Panevėžio regione vyrauja smulkusis ir vidutinis verslas, jis jau ne vieną dešimtmetį garsėja pramonės pasiekimais. Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. Panevėžio apskrities bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 6,1 proc. šalies sukuriamo bendrojo vidaus produkto.

 

Panevėžyje gyvena 61 proc. darbingo amžiaus žmonių. Užimtumo lygis – 47 proc.

Panevėžio apskrities BVP – 6479,6 mln. Lt. Tiesioginės užsienio investicijos – 648,57 mln. Lt. Veikia 3235 įmonės.

 

Panevėžio, kaip pramonės miesto, klestėjimo metai praeityje, tačiau permainų, krizių cunamiai jos visiškai nesunaikino ir gali būti, kad miestas prie Nevėžio vėl susigrąžins pramonės lyderio vardą. Panevėžyje sėkmingai gaminama ir nauja, ir gilias tradicijas turinti produkcija.

 

2014 skaiciai ir faktai1

 Pagrindiniai pramonės sektoriai (pagal įmonių skaičių):

Didmeninė ir mažmeninė prekyba – 26 %

Apdirbamoji gamyba – 9 %

Transportas ir saugojimas – 8 %

Statyba – 6 %

Nekilnojamojo turto operacijos – 4 %

Pagrindiniai pramonės sektoriai (pagal metinę apyvartą):

Didmeninė ir mažmeninė prekyba – 46 %

Apdirbamoji gamyba – 23 %

Statyba – 10 %

Transportas ir saugojimas – 5 %

Nekilnojamas turtas ir nuoma – 1 %

 

Mokslinis regiono potencialas: VšĮ Panevėžio mokslo ir technologijų parkas, KTU PI Vadybos mokymo centras, Kauno technologijos universiteto Panevėžio institutas, Panevėžio kolegija, VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kokybės vadybos centro Panevėžio filialas, VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centras, Mechatronikos centras, VšĮ Lietuvos inovacijų centro

atstovai Šiaurės Rytų Lietuvoje. 

 

Verslą vienijančios struktūros: Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Panevėžio pramonininkų asociacija, Panevėžio verslininkų asociacija, F.I.B.A.

 

 

 

 

2014 skaiciai ir faktai2

 

 

 

 

Panevėžio rajono bendras plotas – 217,8 tūkst. ha, čia gyvena daugiau nei 42 tūkst. gyventojų.

 

Panevėžio rajonas yra žemės ūkio krypties. Prioritetinės žemės ūkio veiklos šakos – javų ir rapsų auginimas. Čia tinkamos sąlygos kviečiams, miežiams, bulvėms, vaisiams, uogoms auginti, kiaulininkystei ir pienininkystei. Rekomenduojama plėtoti alternatyvias veiklos kryptis: ekologinę žemdirbystę, miškininkystę ir medžio apdirbimo pramonę, biokuro gamybą ir bioenergetiką, maitinimą ir su poilsiu susijusias paslaugas. Rajone plėtojamas kaimo turizmas, ypač patrauklus Krekenavos regioninio parko Pašilių stumbrynas, esantis netoli Ramygalos.

Panevėžio regionui priklauso Biržų, Kupiškio, Pasvalio ir Rokiškio miestai ir rajonai, jų centras – Panevėžys.