Apie projektą |  Kontaktai    

 

2014 m. skaičiai ir faktai apie Panevėžį

Panevėžys – penktas pagal dydį Lietuvos miestas. Statistikos departamento duomenimis, 2014 metų pradžioje Panevėžyje gyveno 96,3 tūkst. gyventojų (remiantis miesto Savivaldybės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis – 107 tūkst). Iš jų 61,4 procento sudarė darbingo amžiaus gyventojai, 23,7 procento – pensinio amžiaus ir 14,9 procento – vaikai iki 16 metų. Miestas užima 50 kvadratinių kilometrų teritoriją.

Panevėžyje susikerta pagrindiniai šalies keliai, jungiantys Lietuvą su Vakarų Europos, Skandinavijos ir Rytų šalimis. Atstumas nuo Panevėžio iki Vilniaus – 135 km, iki Rygos – 150 km, iki Klaipėdos uosto – 240 km, iki Varšuvos – 550 km, iki Maskvos – 950 km.

Iki artimiausio tarptautinio oro uosto Šiauliuose – tik 80 km. Panevėžyje veikia du vietinės reikšmės oro uostai. Miestą kerta geležinkelis, o turistus unikaliais siaurojo geležinkelio bėgiais vežioja vadinamasis siaurukas.

Aukštaitijos sostine vadinamas Panevėžys šiemet šventė 511 metų sukaktį, o per penkis šimtmečius miestas išaugo į gana didelį pramonės centrą. Mieste veikia vienintelis Lietuvoje norvegų pramonės parkas. Statistikų duomenimis, Panevėžyje gaminami transporto priemonių kėbulai ir jų dalys, duslintuvai, elektros laidai ir kabeliai, uždegimo sistemų laidų rinkiniai, autokompresoriai, metalinės statybinės konstrukcijos ir surenkamieji statiniai, elektriniai radiatoriai, plastikiniai maišeliai ir buteliai. Gaminami virtuvės, miegamojo ir svetainės baldai. Siuvami švarkai, kelnės, kombinezonai, striukės ir apsiaustai, moteriškos palaidinukės, sijonai ir suknelės, vyriški marškiniai, trikotažo gaminiai. Gaminami mėsos ir pieno produktai, krakmolas, kepama duona ir pyragas, verdamas alus, taip pat daugelis kitų gaminių.

Nors Panevėžio regione vyrauja smulkusis ir vidutinis verslas, jis jau ne vieną dešimtmetį garsėja pramonės pasiekimais. Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. Panevėžio apskrities bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 7 019,1 mln. litų ir sudarė 6,2 procento viso šalies BVP. Vienam apskrities gyventojui teko 28,7 tūkst. litų BVP. Daugiausia BVP sukurta pramonės sektoriuje (29,9 proc.) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje (27,4 proc.).

2013 m. Panevėžyje buvo 41,6 tūkst. užimtų gyventojų, Panevėžio apskrityje – 92,4 tūkst. Daugiausia užimtų gyventojų Panevėžio apskrityje dirbo paslaugų srityje (53,9 tūkst.) bei pramonėje (18,4 tūkst.). Nedarbo lygis 2013 m. Panevėžio apskrityje sudarė 15,9 procento ir buvo 0,4 procentinio punkto mažesnis nei 2012 m.

2013 m. iš Panevėžio apskrities lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 3 239 mln. litų, tai sudarė 6,3 procento viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. 2013 m., palyginti su 2012 m., eksportas padidėjo 9,2 procento. Daugiausia iš Panevėžio apskrities eksportuota šių lietuviškos kilmės prekių: pieno ir pieno produktų (23,6 proc.), javų (16,1 proc.), baldų (9,3 proc.), malybos produkcijos, salyklo, krakmolo, inulino, kviečių glitimo (9,1 proc.) bei medienos ir medienos gaminių (5,2 proc.). Pagrindinės Panevėžio apskrities eksporto partnerės buvo Rusija (18,8 proc.), Iranas (11,3 proc.), Norvegija (9,9 proc.), Italija (8,4 proc.) ir Latvija (7,5 proc.).

2012 m. pabaigoje tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Panevėžyje buvo 761,44 mln. litų ir siekė 1,8 procento visų šalies TUI.

Verslą vienijančios struktūros: Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Panevėžio pramonininkų asociacija, Panevėžio verslininkų asociacija, Panevėžio krašto pramonininkų asociacija, užsienio investuotojų asociacija Panevėžyje – Fibassociation.

2013 m. Panevėžyje buvo 4 teatrai (1 valstybinis ir 3 nevalstybiniai), kuriuose apsilankė 67 tūkst. žiūrovų, veikė 1 muziejus, kuriame apsilankė 18 tūkst. lankytojų, 2 kultūros centrai (apskrityje – 82) su 503 dalyviais (apskrityje – 6 tūkst.). 2013 m. Panevėžyje buvo 29 meno mėgėjų kolektyvai (apskrityje – 533), 8 Kultūros ministerijai pavaldžios bibliotekos, turėjusios 29 tūkst. skaitytojų.

2014 m. pradžioje Panevėžyje veikė 3 323 ūkio subjektai. Daugiausia buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonių (24,9 proc.). Mažiau buvo kitas aptarnavimo paslaugas teikiančių įmonių (22,4 proc.), apdirbamosios gamybos (9,3 proc.), transporto ir saugojimo veikla užsiimančių įmonių (7,7 proc.). Palyginti su 2013 m., veikiančių ūkio subjektų per metus Panevėžyje padaugėjo 2,7 procento.

2013 m. Panevėžio miesto apgyvendinimo įstaigose apsistojo 17,9 tūkst. turistų (22,4 proc. daugiau nei 2012 m.), iš jų užsieniečių – 7,4 tūkst. (26,7 proc. daugiau nei 2012 m.). Daugiausia užsienio turistų sulaukta iš Latvijos, Estijos, Norvegijos ir Lenkijos.

Panevėžio rajono bendras plotas – 217,8 tūkst. ha, čia gyvena daugiau nei 42 tūkst. gyventojų.

 

2014 skaiciai ir faktai2

Panevėžio rajonas yra žemės ūkio krypties. Prioritetinės žemės ūkio veiklos šakos – javų ir rapsų auginimas. Čia tinkamos sąlygos kviečiams, miežiams, bulvėms, vaisiams, uogoms auginti, kiaulininkystei ir pienininkystei. Rekomenduojama plėtoti alternatyvias veiklos kryptis: ekologinę žemdirbystę, miškininkystę ir medžio apdirbimo pramonę, biokuro gamybą ir bioenergetiką, maitinimą ir su poilsiu susijusias paslaugas.

Panevėžio regionui priklauso Biržų, Kupiškio, Pasvalio ir Rokiškio miestai ir rajonai, jų centras – Panevėžys.