Apie projektą |  Kontaktai    

 

Panevėžio krašto ekonomikos duomenys

 regionas99

miestas Miestas. Panevėžio regionui priklauso Biržų, Kupiškio, Pasvalio ir Rokiškio miestai ir rajonai, jo centras Panevėžys. Panevėžys – penktas pagal dydį Lietuvos miestas. Visoje apskrityje 2015 metų pradžioje gyveno 235 394 gyventojai. Be Panevėžio miesto, daugiausia gyventojų turėjo Panevėžio, Rokiškio ir Pasvalio rajonų savivaldybės. Aukštaitijos sostine vadinamas Panevėžys šiemet šventė 512 metų sukaktį, o per penkis šimtmečius miestas išaugo į gana didelį pramonės centrą.

 

imones Įmonės. 2015 metų sausio 1 dieną apskrityje veikė 5 628 įmonės, iš jų 3 328 Panevėžio mieste ir 790 – Panevėžio rajone. Palyginti su 2014 m., veikiančių ūkio subjektų skaičius per metus Panevėžyje padidėjo labai nedaug – nesiekia net procento. Daugiausia buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontu užsiimančių įmonių. Tokių mieste buvo 917, o rajone – 217. Antroje vietoje mieste buvo kita aptarnavimo veikla besiverčiančios įmonės – 665, rajone – apdirbamąja gamyba užsiimančios įmonės – 117. Apskrityje dominuoja smulkusis ir vidutinis verslas. Daugiausia yra įmonių, kuriose dirba iki 4 darbuotojų. Jų metų pradžioje buvo 3 400, Panevėžyje – 2 113, o Panevėžio rajone – 467. Tokių, kuriose dirbtų 1 000 ir daugiau darbuotojų, apskrityje tebuvo dvi – po vieną Panevėžio mieste ir Rokiškio rajone.

 

svietimui Švietimas. 2015–2016 mokslo metų pradžioje Panevėžyje veikė 29 ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Taip pat miesto teritorijoje veikė 26 Savivaldybei pavaldžios bendrojo lavinimo įstaigos ir viena pavaldi Švietimo ir mokslo ministerijai. Mieste taip pat veikia trys profesinio mokymo įstaigos, VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centras, Panevėžio kolegija, Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas, VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kokybės vadybos centro Panevėžio filialas, Lietuvos edukologijos universiteto Sporto ir sveikatos fakulteto Panevėžio grupė. Taip pat veikia VšĮ Panevėžio mechatronikos centras, VšĮ Panevėžio mokslo ir technologijų parkas, dirba VšĮ Lietuvos inovacijų centro atstovai Šiaurės Rytų Lietuvoje.

 

apgyven Apgyvendinimas. Statistikos departamento duomenimis, per du šių metų ketvirčius Panevėžio miesto apgyvendinimo įstaigose apsistojo 4 099 turistai, o rajono – 1 928. Pernai Panevėžio apskrities apgyvendinimo įstaigose apsistojo 41,1 tūkst. turistų. Tai 4,8 procento daugiau nei 2013 metais. Panevėžio mieste apsistojo 19,6 tūkst. turistų, iš jų daugiau nei 10 tūkst. buvo lietuviai. Daugiausia užsienio turistų apgyvendinimo įstaigos sulaukė iš Estijos, Latvijos, Suomijos. Panevėžio rajone sulaukta 8,4 tūkst. turistų ir tai 22,3 procento daugiau nei 2013 metais. Kitose apskrities savivaldybėse turistų skaičius mažėjo nuo 3,2 procento Biržų krašte iki 14,8 procento – Kupiškio.

 

keliai Keliai. Panevėžyje susikerta pagrindiniai šalies keliai, jungiantys Lietuvą su Vakarų Europos, Skandinavijos ir Rytų šalimis. Atstumas nuo Panevėžio iki Vilniaus – 135 km, iki Rygos – 150 km, iki Klaipėdos uosto – 240 km, iki Varšuvos – 550 km, iki Maskvos – 950 km. Iki artimiausio tarptautinio oro uosto Šiauliuose – tik 80 km. Panevėžį kerta geležinkelis, o turistus unikaliais siaurojo geležinkelio bėgiais vežioja vadinamasis siaurukas.

 

rajone Rajonas. Bendras Panevėžio rajono plotas – 217,8 tūkst. ha. Statistikos departamento duomenimis, šių metų pradžioje čia gyveno 37 173 gyventojai. Žemdirbystės plotai užima 57,3 procento, miškai – 33,1 procento, vandenys – 2,1 procento, miestai ir gyvenvietės – 2,1 procento teritorijos. Tai žemės ūkio kraštas, prioritetinės veiklos šakos – javų ir rapsų auginimas. Čia auginamos ir kitos kultūros, plėtojama gyvulininkystė ir pienininkystė. Svarbiausios rajono pramonės produkcijos rūšys yra medienos, baldų gamyba, mėsos, duonos ir pyrago gaminių gamyba. 

 

gamyba Gamyba. Statistikų duomenimis, Panevėžyje gaminami transporto priemonių kėbulai ir jų dalys, duslintuvai, elektros laidai ir kabeliai, uždegimo sistemų laidų rinkiniai, autokompresoriai, metalinės statybinės konstrukcijos ir surenkamieji statiniai, elektriniai radiatoriai, plastikiniai maišeliai ir buteliai. Gaminami virtuvės, miegamojo ir svetainės baldai. Siuvami įvairūs gaminiai., Kepami duonos ir pyrago gaminiai, verdamas alus, gaminami mėsos ir pieno produktai, krakmolas, taip pat daugelis kitų gaminių. Panevėžyje veikia vienintelis Lietuvoje norvegų pramonės parkas.

 

darbuotojai Darbuotojai. 2014 metais Panevėžio apskrityje buvo užimti 95,9 tūkst. gyventojai, Panevėžio mieste – 43,6 tūkst, rajone – 15,7 tūkst. Daugiausia užimtų gyventojų apskrityje buvo paslaugų srityje – 57,2 tūkst., pramonėje – 17,1 tūkst., žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje – 12,4 tūkst.

 

bvp BVP. Nors Panevėžio regione vyrauja smulkusis ir vidutinis verslas, jis jau ne vieną dešimtmetį garsėja pramonės pasiekimais. Statistikos departamento duomenimis, 2013 m. Panevėžio apskrities bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 2105,5 mln. eurų ir sudarė 6 procentus viso šalies BVP. Palyginti su ankstesniais metais, apskrities BVP išaugo 3,6 procento. Vienam apskrities gyventojui teko 8,8 tūkst. eurų BVP. Daugiausia BVP sukurta pramonės sektoriuje bei didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose.

 

tui TUI. 2014 m. pradžioje tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Panevėžyje sudarė 246,05 mln. eurų ir siekė 1,9 procento visų šalies TUI. Palyginti su ankstesniais metais, jos išaugo 10,8 procento. Vienam miesto gyventojui teko 2 554 eurai.

 

eksportas Eksportas. 2014 m. iš Panevėžio apskrities lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 927,8 mln. eurų, tai sudarė 6,7 procento viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Palyginti su 2013 metais, Panevėžio apskrities eksportas sumažėjo 1,1 procento. Pagrindinės Panevėžio apskrities eksporto partnerės buvo Rusija, Norvegija, Italija, Latvija, Vokietija, Lenkija.

 

nedarbas Nedarbas. Rugsėjo 1 dienos duomenimis, Panevėžio teritorinėje darbo biržoje įregistruota kiek daugiau nei 14,1 tūkst. bedarbių, jie sudarė 9,9 procento darbingo amžiaus Panevėžio regiono gyventojų. Vyrų nedarbas buvo 10,2 procento, moterų – 9,6 procento, jaunimo iki 29 metų – 5,9 procento. Rugsėjo 1-ąją didžiausias nedarbas buvo Pasvalio ir Kupiškio rajonuose – atitinkamai 12,1 ir 12 procentų. Rokiškio rajone nedarbas siekė 11,7 procento, Biržų rajone – 9,5 procento, Panevėžio rajone – 9,5 procento. Panevėžio mieste registruotas mažiausias nedarbas – 8,6 procento.

 

strukturos Struktūros. Verslą vienijančios struktūros: Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Panevėžio pramonininkų asociacija, Panevėžio verslininkų asociacija, Panevėžio krašto pramonininkų asociacija, užsienio investuotojų asociacija „Fibassociation“.

Parengta pagal Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių bei Statistikos departamento pateiktus duomenis